naujukas

naujùkas, -ė smob. (2) 1. J žr. 1 naujokas 1: Naujukai išranda, kad „Gimtoji kalba“ ir stilių marinanti GK1937,136. Naujukai spėriai paklys ir pražus M.Valanč. 2. žr. 1 naujokas 3: Šitai yra jauna pora, noria gyventi, būs naujukais, aš anuodum duosiu žąsiną M.Valanč. ║ Naujukus vokyčius tenai veisia S.Dauk.